Mastaičių mokykla-daugiafunkcis centras 📖
Mūsų darželis
Tamo

Relaksacijos (pojūčių) kambarys ir sensorinio nusiraminimo kampelis „Prieš išsiveržiant ugnikalniui“

  Kauno r. Mastaičių mokykloje-daugiafunkciame centre įrengtas relaksacijos (pojūčių) kambarys ir sensorinis nusiraminimo kampelis „Prieš išsiveržiant ugnikalniui“. Šie streso ir sunkių emocijų mažinimo įrankiai/erdvės, skirtos moksleivių ir pedagogų psichinės sveikatos stiprinimui. Tai naujas, intensyvus pasaulis, kuriame stimuliuojami visi pojūčiai vienu metu: rega, klausa, uoslė, lytėjimas. Sensorinė aplinka pasitarnauja savireguliacijai, padeda susikaupti, pačiam susitvarkyti su kylančiais iššūkiais, nusiraminti bei atsipalaiduoti. Tokios sensorinio nusiraminimo erdvės yra universalios, tinkančios įtraukiamajam ir bendrajam ugdymui, streso kontrolei, kūrybiškumo lavinimui ir visų amžiaus grupių žmonių gyvenimo kokybės gerinimui.

  Sensorinis kambarys ir sensorinis nusiraminimo kampelis įrengti taip, kad juose būtų galima leisti laiką pavieniui ar nedidelėmis grupėmis. Minkštumo pojūtį sukurianti aplinka – pastelinės sienų ir lubų spalvos, minkšta grindų danga, raminančiai veikianti basas pėdas, rankų ir kojų sensorikai lavinti naudojami taktiliniai diskai, šviesos stalai, burbulinės sienelės, raminanti muzika ir vaizdai, prie kūno prisitaikantys sėdmaišiai, žaidimų kėdės ir kt. – visa tai skirta daugiafunkcio centro bendruomenės nariams.

SENSORINIAI SKAITYMAI

Mastaičių mokykloje-daugiafunkciame įgyvendinamas projektas „Seku seku pasaką.

Sensoriniai skaitymai“, kuris bus tęstinis ir vykdomas kiekvienais metais .

Projekte dalyvauja ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo grupių ugdytiniai, ir pradinio

ugdymo 1-4 klasių mokiniai.

Aktualumas: Užsiėmimų metu vaikams atsiveria knygų skaitymo malonumas, plečiamas vaikų pažinimo akiratis, lavinami sensoriniai pojūčiai, turtinamas žodynas, rišlioji kalba, aptariamos patirtos emocijos..

Tikslas: Naudojant įvairias sensorines (taktilines, vizualines) priemones bei pasitelkiant

pojūčius (regą, klausą, lytėjimą, uoslę ar skonį), perteikti teksto prasmę taip, kad ugdytiniai gebėtų suprasti pasakojimą.

Uždaviniai:

1. Siekti skaitomo teksto suvokimo.

2. Stiprinti sensorinius pojūčius.

3. Stiprinti stambiosios ir smulkiosios motorikos įgūdžius.

4. Skatinti vaiko pozityvių emocijų raišką, bendradarbiavimo įgūdžius.

Metodai: interaktyvus mokymasis; akustinis, vizualinės sampratos ir mokymosi, lytėjimo

(taktiliniai) mokymo ,kinetiniai (judesio); skaitymo stimuliacijos; pasakų terapijos elementai.

Priemonės: Photon edukacinis robotas, gamtinės žaliavos (kankorėžiai, gilės, riešutai,

kaštonai), antrinės žaliavos, įvairių gyvūnėlių figūrėlės, gyvūnų kaukės, muilo burbulai,

gertuvės, raudoni pieštukai, balti siūlai, piešimo priemonės, tapetas piešimui, vandens vonelė, kempinė, muilas, rankšluostis, oranžinis kaspinas, pora kojinių.

Projektą organizuoja ir vykdo: logopedė L. Kamarauskienė, psichologė K. M. Grigaitienė, socialinė pedagogė-spec. pedagogė V. Pagirienė, ir ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo mokytojos.

Pozityvus elgesys

 

Pakeitus švietimo įstatymo nuostatas, vis daugiau mokinių, turinčių specialiųjų ugdymo(-si) poreikių (toliau – SUP), atveria ugdymo įstaigų duris. Švietimo įstaigų bendruomenėms svarbu sukurti įtraukiojo ugdymo(-si) aplinkas, pritaikyti tinkamus mokymo(-si) metodus ir užtikrinti, kad būtų patenkinti ne tik SUP turinčių mokinių, bet ir visų mokinių ugdymo(-si) poreikiai. Svarbu, kad užtikrindamos sėkmingą įtraukųjį ugdymą mokyklų bendruomenės, organizuodamos ugdymo procesą, pasitelktų efektyvius ugdymo metodus ir darbo netinkamo elgesio atvejais sistemas. Viena tokių sistemų yra Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistema (PEPIS).

Pozityvaus elgesio palaikymo ir intervencijų sistema yra įrodymais pagrįsta daugiapakopė sistema, skirta palaikyti mokinių elgseną, ugdymo(si), socialinę, emocinę ir psichinę sveikatą. Šis modelis skatina ugdymo įstaigas taikyti moksliniais tyrimais pagrįstus metodus, sprendžiant moksleivių elgesio problemas, padeda mokiniams pasiekti geresnių socialinių ir akademinių rezultatų, mažina atskirtį bei didina mokyklos personalo efektyvumą.

Visa ugdymo(si) aplinka – yra labai reikšminga ugdytinio ir suaugusiojo pozityviam santykiui, kuriame per socialinio mokymosi procesus kiekvienas ugdymosi įstaigos dalyvis sužino, išmoksta, įsisavina ir integruoja į savo asmenybę vertybes, nuostatas, elgesio būdus, taisykles bei tam tikrą tvarką. Pozityvaus elgesio įgūdžių ir įpročių formavimas, įvairiapusis pozityvaus elgesio palaikymo instrumentų taikymas, laisvas ir nevaržomas kūrybinis darbas sudaro sąlygas ugdytiniams save pažinti, kurti, išreikšti. Mokymo(si) proceso metu mokiniai ugdo(si) bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius, atsakomybę už savo ir klasės mokymo(si) rezultatus. Kiekvienas vaikas ir suaugusysis labai nori būtų vertinami, kad jiems sakytų gerus žodžius, todėl ir mokyklose, kuriose taikoma PEPIS modelio principai, siekiama nebausti, o skatinti tinkamus psichosocialinius įgūdžius per gėrį bei pozityvų santykį.

Mastaičių mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogai tobulino kompetencijas apie PEPIS modelį dalyvaudami mokymuose pozityvios komunikacijos tema. Daugiafunkcio centro bendruomenėje siekiama pozityvių tarpasmeninių santykių, konstruktyvaus ir pagarbaus sunkumų sprendimo. Įstaigoje sukurta ir apipavidalinta pozityvių minčių dėžutė, taip pat skatinama pozityvi komunikacija per edukacines veiklas ir renginius. Buvo organizuota pozityvaus bendravimo diena „Kartu auginkime gerumo medį“, kurioje aktyviai dalyvavo ugdytinių tėvai, palaikydami ir skatindami savo mažuosius.  Taip pat vyko veiklos „Dovanoju komplimentą“, kurio metu mokyklos mokiniai ir bendruomenė buvo apdovanoti šiltu, mielu, nuoširdžiu ir nuotaikingu žodžiu. Organizuota palinkėjimų diena „Šilti linkėjimai, šaltą rudenį“, kurios metu centro bendruomenės nariai rašė vieni kitiems pozityvius palinkėjimus.